Išvykusiems iš Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems asmenims Lietuvoje turi būtų sudarytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę, tai pasitarnautų stipresnio emocinio ryšio su Lietuva išsaugojimui, rodo Lietuvos diasporos potencialo panaudojimo valstybės gerovei kurti tyrimas.

Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyto tyrimo, kurį atliko Mykolo Romerio universiteto akademikai ir Socialinių inovacijų institutas, tikslas buvo, remiantis ES šalių narių patirtimi, nustatyti maksimalaus poveikio tikslines priemones, kurios leistų efektyviai sustiprinti Lietuvos diasporos ryšius su Lietuva ir paskatintų diasporą įsitraukti į valstybės gyvenimą ir jos gerovės kūrimą.

Per tyrimą buvo atlikta septynių ES šalių narių – Airijos, Škotijos, Graikijos, Portugalijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – diasporų įtraukimo politikų lyginamoji analizė. Analizė atlikta pasinaudojant duomenimis, gautais iš valstybinių institucijų svetainių, kitų informacinių svetainių, mokslinių ir žiniasklaidos publikacijų, teisės aktų, apklausus atitinkamų šalių diasporos reikalų ekspertus.

ES šalių narių diasporų įtraukimo politikų analizė atskleidė, kad ES šalims narėms būdingos skirtingos institucinės diasporų tinklų valdymo sistemos, jos įgyvendina skirtingas strategijas ir taiko gana įvairias politikos priemones plėtodamos ryšius su savo diasporomis. Politikų skirtumus nulemia diasporų dydis, diasporų sąmoningumo ir aktyvumo laipsnis, šalių ekonominis išsivystymas, rašoma tyrimo išvadose.

Remiantis ES šalių narių ir diasporos ekspertų interviu analizės rezultatais, buvo nustatyta, kaip Lietuvos diasporos įtraukimo politika skiriasi nuo kitų šalių, kaip diasporos ekspertai suvokia poreikį Lietuvos diasporos įtraukimo politikos pokyčiams ir kurios ES šalių narių gerosios patirtys galėtų būti pritaikytos Lietuvoje.

Apklausti diasporos ekspertai išsakė pageidavimus, jog išvykusiems iš Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijusiems asmenims Lietuvoje būtų sudarytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę, tai pasitarnautų stipresnio emocinio ryšio su Lietuva išsaugojimui. Iš kitos pusės ES šalių narių analizė parodė, kad daugelyje šalių tokia teisė asmenims, tapusiais kitos valstybės piliečiais, nėra suteikiama. Iš tyrinėtų šalių tik Portugalija ir iš dalies Lenkija suteikia tokios dvigubos pilietybės galimybę. Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbios yra ir kitos priemonės įsitraukti į valstybės gyvenimą.

Anot tyrimo, viena iš pagrindinių diasporos įtraukimo į valstybės gyvenimą politikos krypčių – tai patvirtino ir ES šalių narių gerosios patirties analizė, ir diasporos ekspertų interviu analizė – turėtų būti diasporos tinklų telkimas. Lietuva galėtų pasinaudoti Airijos ir Škotijos – šalių, kurios savo politiką diasporos atžvilgiu formuoja telkdamos profesionalų ir kitokius diasporos tinklus, – patirtimi.

„Profesionalų tinklų nariai, išnaudodami savo patirtį ir ryšius, galėtų prisidėti prie Lietuvos žinomumo užsienyje, padėti Lietuvos įmonių produkcijai įsitvirtinti naujose rinkose, pritraukti investicijas, konsultuoti Lietuvos įmones verslo plėtros užsienyje ir kitais klausimais, padėti užsienyje studijuojantiems lietuviams atlikti praktiką sėkmingai veikiančiose Lietuvos verslo kompanijose. Mokslininkų ir menininkų tinklai taip pat pasitarnautų Lietuvos gerovės kūrimui – vykdytų bendrus mokslinių tyrimų projektus, populiarintų Lietuvos mokslą ir kultūrą užsienyje, skatintų kultūrinį turizmą“, – rašoma tyrimo išvadose.

Taip pat buvo nustatytas poreikis plėtoti savivaldybių ir diasporos bendradarbiavimą. Lietuvoje taip pat siūloma plėtoti savivaldybių ir diasporos bendradarbiavimą telkiant kraštiečių tinklus, skatinant diasporos filantropines iniciatyvas, pritraukiant diasporos investicijas į verslo projektus Lietuvos savivaldybėse.

Tyrimo rekomendacijose siūloma Lietuvos diasporos įtraukimo politiką formuoti kaip tinklų vadybą, numatant skirtingas tinklų vadybos strategijas ir priemones skirtingiems diasporos tinklams. Lietuvos valstybės institucijos, įgyvendindamos diasporos tinklų vadybos priemones, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su diasporos organizacijomis, bendruomenėmis bei tinklais. Daugeliu atvejų tikslinga pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus su veikiančiomis diasporos organizacijomis. Bendradarbiavimo nauda ir įsipareigojimai turėtų būti abipusiai – tiek Lietuvos valstybės institucijos, tiek diasporos organizacijos turėtų galimybę ir tuo pačiu įsipareigotų mokytis vieni iš kitų.

Tyrimas „Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas valstybės gerovei kurti: Europos Sąjungos šalių narių geroji praktika“ finansuotas iš ES Socialinio fondo lėšų.