Nemirtingumas fiziko akimis: nuo krionikos link technologinio singuliarumo. Café Scientifique diskusija Vilniuje
Vasario 4-ąją, ketvirtadienį, Vilniuje esančioje kavinėje Coffee Inn (Vokiečių g. 18) 19 val. vyks Café Scientifique diskusija, kurios svečias – fizikos mokslų daktaras, mokslą populiarinančio tinklaraščio www.trismegistos.lt autorius Sergejus Orlovas. Ne pirmą kartą Café Scientifique diskusijose viešintis pranešėjas vakaro svečius kvies padiskutuoti apie nemirtingumą fiziko akimis: nuo krionikos link technologinio singuliarumo.
Pasak vakaro pranešėjo, nemirtingumo idėjoms, ko gero, tiek pat laiko, kiek pirmajam mąstančiam žmogui. Visi žinomi praeities fantastai ir futurologai slapta bijojo savo mirties ir pernelyg optimistiškai pranašavo mokslo triumfą ir artimą žmogaus nemirtingumą, tačiau gamta likdavo nenumaldoma ir mirtis neišvengiamai ateidavo pas vieną fantastą paskui kito. Dabartiniame moksle egzistuoja dvi apčiuopiamos ir skirtingos technologinės kryptys: viena – biologinė, kita – neorganinė arba inžinerinė. Technologinė koncepcija kalba apie androidus – žmogų, kurį patobulino egzoskeletai, kuris turi dirbtinius vidaus organus, kurio kaulus pakeitė molibdeno lydiniai, o regą, klausą patobulino elektroniniai prietaisai. Šį žmogų sutaiso nanorobotai bei specializuotos gamyklos, o ši kryptis nenumaldomai juda link technologinės žmogaus evoliucijos – technologinio singuliarumo.
Būtent inžinerinėje koncepcijoje atsiranda tokia sąvoka, kaip žmogaus sąmonės perkėlimas į elektroninę erdvę. Jūsų biologinis protas yra sunaikinamas ir atsibundate jūs visiškai kitoks, su kitokiais pojūčiais ir galimybėmis. Jūs atsibundate kompiuteryje. Anot Rėjaus Kurcveilio, tai tampa įmanoma dėl taip vadinamo Muro dėsnio. Savo 2005 metais išleistoje knygoje „Singuliarumas yra arti“ (angl. „The Singularity is near“) futuristas pranašauja, kad kompiuterių skaičiuojamajai galiai dvigubėjant kas porą metų, anksčiau arba vėliau kompiuterių galia neišvengiamai pagal savo galimybes priartės prie žmogaus proto. O dar po kelių metų kompiuterinės superkompiuterio jėgos pakaks tam, kad superkompiuterio skaitmeninėje erdvėje galėtų apsigyventi visų planetos gyventojų protus! Ar tai tikra, o gal tai – apgaulė? Visa tai bus aptarta Café Scientifique diskusijos metu.
Kitas svarbus klausimas: kaip sulaukti pažadėto technologinio singuliarumo ir nemirtingumo, jei gyvename dabar, o mes esame seni, sergame ir mums liko gyventi vos kelios dienos? Atsakymą siūlo gamta. Mūsų senai nebestebina šaldyti maisto produktai, galintys išbūti šaldytuvo kameroje ištisus mėnesius ir išlikti tokie pat skanūs ir maistingi, lyg jie būtų ką tik pagaminti. Tiek per žinias, tiek veiksmo filmuose esame matę, kaip gabenama donoro širdis, inkstas, kepenys arba galūnė: sandariame inde su daug ledo gabaliukų donoro organas yra skraidinamas malūnsparniu transplantacijai į ligoninę. Šaltis yra neatsiejama neurochirurgijos dalis – gydytojai atšaldo paciento kūną iki 12-18°C, kuomet tenka operuoti smegenų aneurizmas. Ką jau kalbėti apie vaisingumo klinikose užšaldoma spermą, kiaušinėlius ar net žmogaus embrionus! Bet ar gali šaltis suteikti mirusiais paskelbtiems žmonėms šansą į antrą – amžiną gyvenimą?
Vakaro pranešėjas kviečia visus pasvarstyti, ar visa tai – realistiška? Rašytojai fantastai jau daugiau nei porą šimtų metų kalba apie įvairius žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, kam gi mes turime suversti visą kaltę? Diskusijos metu bus kalbama ir apie tai.
Baltijos pažangių technologijų instituto ir Socialinių inovacijų instituto organizuojamas renginių ciklas „Café Scientifique @ Coffee Inn“ skirtas visiems bendrauti mėgstantiems ir mokslu kasdienybėje besidomintiems žmonėms. Tai – neformalios diskusijos kartu su žinomais Lietuvos mokslininkais ir entuziastingais tyrėjais, kurie yra pasirengę savo žiniomis dalintis su visuomene, o apie mokslą kalbėti įdomiai ir suprantamai kiekvienam.
Pasak vakaro pranešėjo, nemirtingumo idėjoms, ko gero, tiek pat laiko, kiek pirmajam mąstančiam žmogui. Visi žinomi praeities fantastai ir futurologai slapta bijojo savo mirties ir pernelyg optimistiškai pranašavo mokslo triumfą ir artimą žmogaus nemirtingumą, tačiau gamta likdavo nenumaldoma ir mirtis neišvengiamai ateidavo pas vieną fantastą paskui kito. Dabartiniame moksle egzistuoja dvi apčiuopiamos ir skirtingos technologinės kryptys: viena – biologinė, kita – neorganinė arba inžinerinė. Technologinė koncepcija kalba apie androidus – žmogų, kurį patobulino egzoskeletai, kuris turi dirbtinius vidaus organus, kurio kaulus pakeitė molibdeno lydiniai, o regą, klausą patobulino elektroniniai prietaisai. Šį žmogų sutaiso nanorobotai bei specializuotos gamyklos, o ši kryptis nenumaldomai juda link technologinės žmogaus evoliucijos – technologinio singuliarumo.
Būtent inžinerinėje koncepcijoje atsiranda tokia sąvoka, kaip žmogaus sąmonės perkėlimas į elektroninę erdvę. Jūsų biologinis protas yra sunaikinamas ir atsibundate jūs visiškai kitoks, su kitokiais pojūčiais ir galimybėmis. Jūs atsibundate kompiuteryje. Anot Rėjaus Kurcveilio, tai tampa įmanoma dėl taip vadinamo Muro dėsnio. Savo 2005 metais išleistoje knygoje „Singuliarumas yra arti“ (angl. „The Singularity is near“) futuristas pranašauja, kad kompiuterių skaičiuojamajai galiai dvigubėjant kas porą metų, anksčiau arba vėliau kompiuterių galia neišvengiamai pagal savo galimybes priartės prie žmogaus proto. O dar po kelių metų kompiuterinės superkompiuterio jėgos pakaks tam, kad superkompiuterio skaitmeninėje erdvėje galėtų apsigyventi visų planetos gyventojų protus! Ar tai tikra, o gal tai – apgaulė? Visa tai bus aptarta Café Scientifique diskusijos metu.
Kitas svarbus klausimas: kaip sulaukti pažadėto technologinio singuliarumo ir nemirtingumo, jei gyvename dabar, o mes esame seni, sergame ir mums liko gyventi vos kelios dienos? Atsakymą siūlo gamta. Mūsų senai nebestebina šaldyti maisto produktai, galintys išbūti šaldytuvo kameroje ištisus mėnesius ir išlikti tokie pat skanūs ir maistingi, lyg jie būtų ką tik pagaminti. Tiek per žinias, tiek veiksmo filmuose esame matę, kaip gabenama donoro širdis, inkstas, kepenys arba galūnė: sandariame inde su daug ledo gabaliukų donoro organas yra skraidinamas malūnsparniu transplantacijai į ligoninę. Šaltis yra neatsiejama neurochirurgijos dalis – gydytojai atšaldo paciento kūną iki 12-18°C, kuomet tenka operuoti smegenų aneurizmas. Ką jau kalbėti apie vaisingumo klinikose užšaldoma spermą, kiaušinėlius ar net žmogaus embrionus! Bet ar gali šaltis suteikti mirusiais paskelbtiems žmonėms šansą į antrą – amžiną gyvenimą?
Vakaro pranešėjas kviečia visus pasvarstyti, ar visa tai – realistiška? Rašytojai fantastai jau daugiau nei porą šimtų metų kalba apie įvairius žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, kam gi mes turime suversti visą kaltę? Diskusijos metu bus kalbama ir apie tai.
Baltijos pažangių technologijų instituto ir Socialinių inovacijų instituto organizuojamas renginių ciklas „Café Scientifique @ Coffee Inn“ skirtas visiems bendrauti mėgstantiems ir mokslu kasdienybėje besidomintiems žmonėms. Tai – neformalios diskusijos kartu su žinomais Lietuvos mokslininkais ir entuziastingais tyrėjais, kurie yra pasirengę savo žiniomis dalintis su visuomene, o apie mokslą kalbėti įdomiai ir suprantamai kiekvienam.
