Kalbant apie ateities prognozes, visuomet viena aktualiausių sričių yra medicina. Juk su tuo susijęs klausimas, ar pavyks gi kada žmogui nugalėti mirtį? Šią temą esame jau palietę ankstesniuose tekstuose, o šiame kalbėsime apie kiek „žemiškesnes” mokslininkų prognozes apie tai, kaip vystysis medicinos mokslas ateityje.
Organus augins laboratorijose
Visiškai neseniai mokslininkai pademonstravo, jog puikiai funkcionuojanti žmogaus širdis gali būti išauginta iš kamieninių ląstelių. Neabejojama, kad šia kryptimi bus aktyviai dirbama ir toliau bei ateityje medikai žmogui reikalingus organus išaugins tiesiog laboratorijose.
Tokiu būdu nereikės laukti donorų, iki minimumo bus sumažinta organo atmetimo rizika, o užauginimas galės trukti vos kelias valandas.
Diagnostika realiuoju laiku
Jau šiandien egzistuoja daugybė medicininių programėlių, kurios padeda diagnozuoti tam tikrus organizmo sutrikimus, tiesa, jos nėra tiek ištobulintos, kad būtų galima aklai pasikliauti jų pasiūlymais.
Tačiau mokslininkai prognozuoja, jog ateityje nedideli nešiojami aparatai, kuriuos nuolatos turėsime šalia savęs, realiuoju laiku seks viso organizmo būklę ir, esant reikalui, perduos kritinę informaciją gydytojams ar netgi teiks savo rekomendacijas. Taip bus galima užbėgti už akių kritiniams susirgimams.
Pagydomos šiandien neįveikiamos ligos ar rimtų traumų padariniai
Egzoskeletai ir kiti panašūs išradimai jau šiandien po truputį leidžia paralyžiuotiems žmonėms stotis ant kojų ir valdyti pažeistas galūnes, kas nebuvo įmanoma anksčiau. Be abejonės, ateityje šios technologijos tik dar labiau tobulės.
Tas pats galioja ir kalbant apie šiandieną nepagydomas, tik valdomas ligas. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantys asmenys galės tiesiog pasikeisti netinkamai funkcionuojančius kasos organus naujais, dirbtiniais, kurie tinkamai reguliuos cukraus kiekį kraujyje.
Plačiau – diskusijoje
Norite sužinoti daugiau apie medicinos inovacijas? Sudalyvaukite „Europos tyrėjų nakties” metu vyksiančioje diskusijoje „Sintetinė biologija: ar ištrinsime ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės?“. Joje pasisakys Bauhaus – Veimaro universiteto profesorė, pripažinta menininkė, kurianti medijų pagrindu organizuotas gyvas struktūras interaktyviose erdvėse, Ursula Damm. Taip pat – Inovatyvios medicinos draugijos Mokslo projektų koordinatorius Gabrielius Jakutis.
Po pranešimų vyksiančioje diskusijoje taip pat dalyvaus menininkas Mindaugas Gapševičius, mokslininkas Gediminas Drabavičius. Diskusiją moderuos – VU Filosofijos fakulteto docentas, filosofas Kristupas Sabolius.
„Dabarties laimėjimai gamtos moksluose, ypač sintetinėje biologijoje, itin greitai keičia mūsų supratimą, kas yra gyvybė. Mokslininkų genetiškai modifikuojami mikroorganizmai geba gaminti vaistus, energiją, aptikti patogenus ir atlikti daug kitų funkcijų. Keičiant gyvybės sampratą, iškyla vis daugiau bioetikos ir biosaugumo klausimų, į kuriuos atsakant svarbu įsiklausyti į visuomenės, socialinių mokslų ekspertų ir kūrėjų nuomonę. Ar mikroorganizmai turi teises? Kaip suvaldyti genetiškai modifikuotų organizmų plitimą gamtoje? Ir kuo svarbus mokslininkų ir visuomenės dialogas iš esmės keičiantis gyvybės suvokimui? Šias temas ir nagrinėsime renginio metu”, – pasakoja vienas jo organizatorių Gabrielius Jakutis.
Diskusija Tyrėjų naktyje „Sintetinė biologija: ar ištrinsime ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės?” vyks rugsėjo 29 d. 17.00–19.00 val. Gyvybės mokslų centre, Saulėtekio al. 7, Vilnius.
