Mokslininkų ir su mokslu nesusijusių žmonių projektai
 
Iš įvairių objektų, nuotraukų, filmų ir modernaus meno kūrinių susidedanti paroda pristato istorijas, kurių pagrindiniai veikėjai – paprasti žmonės. Jiems rūpi jų pačių ir aplinkinių gerovė. Paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ suskirstyta į keturias dalis: DIY (liet. pasidaryk pats) biologai, sveikatos programišiai, piliečiai–mokslininkai ir meninės instaliacijos.
 
„Šioje parodoje lankytojai pamatys, kiek daug svarbių mokslinių tyrimų ir atradimų atlieka ne laboratorijose dirbantys mokslininkai, o informacinių technologijų specialistai, pacientai ar mokslu besidomintys žmonės. Pagrindinis mūsų tikslas – paskatinti ir vietos mokslininkus, politikus, verslininkus bei kitus visuomenės narius prisidėti prie gerovę kuriančių projektų įgyvendinimo“, – sako parodą koordinuojančio Socialinių inovacijų instituto vadovė Ingrida Gečienė Janulionė.
 
Visiems prieinami moksliniai instrumentai
 
Parodos dalis, skirta piliečiams–mokslininkams, pristato sėkmingus visuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžius. Vienas jų – „Uodų atlasas“. Tai Vokietijos mokslininkų vystomas projektas, kuriame itin svarbų vaidmenį vaidina šalies gyventojai, padedantys stebėti skirtingų uodų rūšių pasiskirstymą visoje šalyje.
 
DYI biologijos mokslams skirtoje dalyje pristatomos bendruomenių sukurtos biologijos laboratorijos. Vienas pavyzdžių – vietos bendruomenės iniciatyva sukurta laboratorija, kurioje tyrėjai entuziastai ieško naujų antibiotikų šaltinių. Parodos lankytojai sužinos, kaip tyrinėdami augaluose ir dirvožemyje randamus mikrobus, eiliniai žmonės siekia prisidėti prie šios problemos sprendimų.
 
Sveikatos programišių skiltyje pristatoma Švedijoje gyvenanti tinklaraštininkė Sara Riggare. Dar 2003 metais moteriai diagnozuota Parkinsono liga. Siekdama kasdien įvertinti naudojamų vaistų efektyvumą, Sara sukūrė mobiliąją aplikaciją ir įvairius fizinio aktyvumo monitorius. Į gydymo procesą įsitraukusi moteris ne tik pati naudojasi pačios atrastais ligos kontroliavimo metodais, bet ir savo išradimais aktyviai dalijasi su sergančiaisiais šia liga.
 
Ketvirtoji parodos dalis – meno kūriniai, kuriuose kūrėjai vaizduoja medicinos technologijų ateities tendencijas: potraukį nesveikam maistui blokuoti padedančius įsivaizduojamus robotus, 3D spausdintuvu sukurtą autizmu sergantiems vaikams emocijas reikšti padedantį šalmą, kūno judesių stebėjimą ateityje pristatantį filmą.
 
Nauja tendencija – mokslininkų ir visuomenės narių susivienijimai
 
„Pastaruoju metu Vakarų šalyse sparčiai populiarėja bendri laboratorijose dirbančių mokslininkų ir su mokslu nesusijusių žmonių projektai. Suvieniję pajėgas šie žmonės dirba visuomenės labui spręsdami tam tikro miesto ar šalies problemas“, – pasakoja I. Gečienė Janulionė.
 
Vienas pavyzdžių – Londone su oro tarša kovojančių gyventojų bendruomenė. Ji mokslininkams padeda analizuoti taršos lygį mieste. Ant elektros stulpų gyventojai įrengia oro kokybę stebinčius aparatus, o surinktus duomenis siunčia į laboratorijas. Šių duomenų pagrindu sukuriami labiausiai užterštų vietų žemėlapiai – taip kelionių maršrutus planuojantys žmonės gali pasirinkti mažiausiai užterštas gatves.
 
Mokslo populiarinimo paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ VU Gyvybės mokslų centre veiks iki gruodžio 23 d.