LOESS projekto naujienos: tyrimas apie dirvožemio švietimo būklę, poreikius ir viziją
Įgyvendinant projektą „Žinių apie dirvožemio būklę gerinimas sukuriant visuomeninę švietimo ekosistemą“ (LOESS), kuriame dalyvauja Socialinių inovacijų institutas, paskelbta ataskaita apie švietimo apie dirvožemį situaciją Europoje.
Vienas iš LOESS projekto tikslų yra nustatyti švietimo apie dirvožemį būklę – įvairiuose švietimo lygmenyse perteikiamas žinias ir įgūdžius, ugdymosi poreikius bei perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas tyrimas, apimantis 15 projekte dalyvaujančių šalių ir kelis tyrimo metodus – dokumentų analizę, fokusuotas grupines diskusijas, giluminius interviu, apklausas. Tyrimą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis buvo skirta ištirti švietimo apie dirvožemį būklę – prieinamus šaltinius, juose perteikiamas žinias ir požiūrius. Antroje tyrimo dalyje buvo tiriami pedagogų, dirbančių su švietimu apie dirvožemį susijusiose srityse, poreikiai. Tyrimo rezultatai apibendrinami ataskaitoje, analizuojančioje dabartinę dirvožemio ugdymo būklę, trūkumus ir kliūtis, įgalinančias sąlygas, bendras patirtis ir pagrindinius veiksnius, formuojančius inovatyvias dirvožemio mokymo praktikas.
Tyrimas atskleidė, kad dirvožemio sveikatos tema švietimo sistemoje yra apleista. Daugeliu atvejų ji yra menkai integruota į ugdymo programas, o esamas švietimas apie dirvožemį yra orientuotas į žinių įgijimą, daug mažiau dėmesio skiriant asmeniniam santykiui su dirvožemiu. Trūksta interaktyvių metodų ir priemonių mokytis apie dirvožemį, todėl iškyla stiprus poreikis keisti švietimo apie dirvožemį būdus, pereinant nuo tradicinių į teorines žinias orientuotų metodų, mokymo apie dirvožemį viduje (klasėje ar auditorijoje), prie interaktyvių metodų ir ugdymo lauke (per išvykas, mokyklos darže), dėmesį skiriant patyriminiam mokymui ir įvairių juslių įtraukimui į mokymosi procesą, pavyzdžiui, per dirvožemio stebėjimą. Taip pat tyrimas atskleidė poreikį įtraukti į dirvožemio ugdymą daugiau suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, ūkininkus, įmonių atstovus, bei integruoti įvairius požiūrius, atspindinčius realias situacijas ir aktualius su dirvožemiu susijusius iššūkius.
Tyrimo ataskaitoje pateikiama bendra švietimo apie dirvožemį būklės 15 šalių analizė ir atskiros visų šalių, tarp jų ir Lietuvos, situacijos apžvalgos. Išsamią tyrimo ataskaitą rasite čia (anglų kalba).
Vienas iš LOESS projekto tikslų yra nustatyti švietimo apie dirvožemį būklę – įvairiuose švietimo lygmenyse perteikiamas žinias ir įgūdžius, ugdymosi poreikius bei perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas tyrimas, apimantis 15 projekte dalyvaujančių šalių ir kelis tyrimo metodus – dokumentų analizę, fokusuotas grupines diskusijas, giluminius interviu, apklausas. Tyrimą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis buvo skirta ištirti švietimo apie dirvožemį būklę – prieinamus šaltinius, juose perteikiamas žinias ir požiūrius. Antroje tyrimo dalyje buvo tiriami pedagogų, dirbančių su švietimu apie dirvožemį susijusiose srityse, poreikiai. Tyrimo rezultatai apibendrinami ataskaitoje, analizuojančioje dabartinę dirvožemio ugdymo būklę, trūkumus ir kliūtis, įgalinančias sąlygas, bendras patirtis ir pagrindinius veiksnius, formuojančius inovatyvias dirvožemio mokymo praktikas.
Tyrimas atskleidė, kad dirvožemio sveikatos tema švietimo sistemoje yra apleista. Daugeliu atvejų ji yra menkai integruota į ugdymo programas, o esamas švietimas apie dirvožemį yra orientuotas į žinių įgijimą, daug mažiau dėmesio skiriant asmeniniam santykiui su dirvožemiu. Trūksta interaktyvių metodų ir priemonių mokytis apie dirvožemį, todėl iškyla stiprus poreikis keisti švietimo apie dirvožemį būdus, pereinant nuo tradicinių į teorines žinias orientuotų metodų, mokymo apie dirvožemį viduje (klasėje ar auditorijoje), prie interaktyvių metodų ir ugdymo lauke (per išvykas, mokyklos darže), dėmesį skiriant patyriminiam mokymui ir įvairių juslių įtraukimui į mokymosi procesą, pavyzdžiui, per dirvožemio stebėjimą. Taip pat tyrimas atskleidė poreikį įtraukti į dirvožemio ugdymą daugiau suinteresuotų šalių, pavyzdžiui, ūkininkus, įmonių atstovus, bei integruoti įvairius požiūrius, atspindinčius realias situacijas ir aktualius su dirvožemiu susijusius iššūkius.
Tyrimo ataskaitoje pateikiama bendra švietimo apie dirvožemį būklės 15 šalių analizė ir atskiros visų šalių, tarp jų ir Lietuvos, situacijos apžvalgos. Išsamią tyrimo ataskaitą rasite čia (anglų kalba).